Karaliaučiaus Albertinos kolegijos įkūrimo 470 metų jubiliejus

1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Branderburgietis Karaliaučiuje įsteigė partikuliarą Collegium Albertinum, kurio pagrindu 1544 m. buvo įsteigtas Karaliaučiaus universitetas (Albertus-Universität). Partikuliarui vadovauti buvo paskirtas iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės kilęs Abraomas Kulvietis, kuris mokėsi Krokuvos, Liuveno, Leipcigo, Vitenbergo ir Sienos universitetuose.

Apie 1540-1541 m. jis bandė Vilniuje įkurti parengiamąją universitetinėms studijoms aukštesniąją mokyklą, panašią į Liuvene veikusią Collegium Trilingue. Ši mokykla veikė tik apie metus, bet Kulvietis buvo apkaltintas protestantiškos minties skleidimu ir 1542 metais buvo priverstas pasitraukti į Karaliaučių. Čia jį ėmėsi globoti kunigaikštis Albrechtas. Šį, visapusiškai išsilavinusį humanistą ir šviesuolį, puikiai mokėjusį lotynų, graikų ir hebrajų kalbas, kunigaikštis Albrechtas paskyrė vadovauti jo įkurtai kolegijai. Jos pagrindu įkūrus universitetą, Abraomas Kulvietis buvo paskirtas vadovauti graikų kalbos katedrai, bet dėstė ir hebrajų kalbą bei Psalmes. Mirė 1545 metais savo gimtinėje. Kulviečio motina laiškuose įtarė, kad sūnus buvo nunuodytas…

Su Karaliaučiau universiteto pirmaisiais veiklos metais glaudžiai susijusio ir kito lietuvio – Stanislovo Rapalionio veikla. Jis baigė Krokuvos, o vėliau Vitenbergo universitetus. Tai pirmasis lietuvis apsigynęs teologijos daktaro laipsnį dalyvaujant dr. Martynui Liuteriui ir dr. Pilypui Melanchtonui. Gavęs puikias P. Melanchtono rekomendacijas, jis buvo paskirtas naujai įkurto Karaliaučiaus teologijos katedros profesoriumi. Toliaregiškasis kunigaikštis Albrechtas jam patikėjo vadovauti lenkiškos Biblijos vertimo parengimui. Tuo pat metu, spėjama, kad gimė ir pirmieji Biblijos tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Kadangi tai galėjo būti tik pavieniai rankraštiniai tekstai, iki mūsų dienų jie neišliko. Rapalionis taip pat buvo geras senųjų kalbų žinovas, kartu su A. Kulviečiu pramynęs kelią į Karaliaučiaus universitetą kitiems DLK lietuviams, tapusiais lietuviškos raštijos pradininkais bei lietuviškųjų Mažosios Lietuvos parapijų kunigais. S. Rapolionis mirė 1545 metais.

Tokie humanistai ir šviesuoliai netruko išgarsinti Karaliaučiaus universiteto vardą. Ši švietimo įstaiga netrukus tapo rimta katalikiškojo Krokuvos universiteto konkurente ir Reformacijos idėjų tiltu į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę bei Lenkiją. Nuo studijų protestantiškas vertybes skleidusiuose universitetuose buvo bandoma atgrasinti jaunuolius draudimais bei gręsiančiais persekiojimais jų tėvams ar giminaičiams. Kunigas Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos – Katekizmo – autorius, save laikė pirmuoju tikėjimo kankiniu (Protomartyr), nukentėjusiu  dėl tokios religinės politikos.

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.